Nauja pradžia

Sako, gyvenimas susideda iš pradžių ir pabaigų. Kartais jos liūdnos, kartais - džiugios. Va, kad ir maniškės dabar: džiugiai atėjo universiteto lankymo pabaiga, gražiai diplomu paženklinta, bet naujo gyvenimo pradžia kažko nedžiugina. Nes kaip ir neaišku - o ką daryt toliau?

Taip, durų, vartų ir ertmių kur įsigrūst tarsi ir padaugėjo, bet... O jeigu nežinai, ko nori...? Taip ir bandyt viską iš eilės? Na, gal ir išeitis... Bet tas naujo gyvenimo slenkstis šiandieną man regisi koks tai per aukštas... Žinau, turbūt taip turi būti. Ir per daug neliūdžiu. Tik vis suku galvą - o kur man norisi pasidėti..?

Ir taip bemąstydama, sužinojau, kad Vilniaus centre internetu nemokamai naudotis galima! :) Vadinasi, galima čiupt kuprinę, kuprinėje - kompiuterį ir lėkt ieškot įkvėpimo. Taip ir darysiu. Ir radus geriausią įkvėpimo vietą - pasidalinsiu.

Kai norisi susigūžti

O kartais norisi dar labiau susigūžti... Iki didesnio mažumo, nei kad lėmė genai...

Ir kur nesinorės! Va už lango lietus pila - toks krapsėjimas nuo stogo, kad regis, į pačią širdį lyja (hmmm... neseniai sužinojau, kad panašiai savo pojūčius apibūdina ligoniai, kai jiems pasireiškia senestopatijos - skausmai, kurie neturi jokio organinio pagrindo... Gali dar sakyti ir taip visaip: "kažkur po kiaušu jausmas toks, tarsi smegenys apsiverstų". - inf. past.). O tada ir šalčiau pasidaro, ir niūriau...

Nieko nebus - junkitės šviestuvus, žmonės! Sako, kai nesmagu gyvent, reikia daugiau šviesos. Kad ir dirbtinės. Manoji lempa jau plieskia :) Gal ir nebus diena bloga.

Apie kitus mažus

Šiandien mūsuose greičiausiai įvyks pakasynos. O jei pakasynų ir nebus, gedulas jau smelkiasi į sąmonę ir pasąmonę... Pagaliau spąstais pagavome teroristę. Kankino ilgai ji mus - cypaudavo, lakstydavo po grindimis (dar vienas pirmo aukšto džiugesys), rausdavosi šiukšlinėje...

Iš garsų ir NUOSTOLIŲ atrodydavo, kad turėtų būti arklio dydžio. Bet klydom... Mažutė... Teisingumas, ergis, įvykdytas, bet... GAILA! Patarimas visiems pelių medžiotojams ir tiems, kurie priversti tokiais būti - prieš imdamiesi veiksmų, labai labai labai gerai pagalvokit, ar mokėsit šaltai priimti pasekmes...

Na o kol gedulas visiškai neužslopino manųjų pažintinių funkcijų, einu zubrinti... Aga, būtent - tapsiu graužikė. Bent kuriam laikui. Va jums ir situacijos dviprasmiškumas.

Update: mhm, pasirodo jų yra daugiau... liūdesys ir gailestys ekponentiškai mažėja...

Aga, mažas toks...

Tai štai, buvo kartą vienas Mažas Toks <žmogeliukas> ir sumanė patapti Mažu Skaitomu Tokiu. Taip nusprendęs, ėmėsi rašyti tinklaraštį. Jį dabar ir skaitote... Kas iš to išeis? Bus matyt! Juk tame ir slypi visas gyvenimo šaunumas - niekad negali žinot, kaip kas pasisuks. O aš pažadu būt mažas, bet ne piktas ;)